- kuogis
- 2 kuõgis, -ė smob. (2), kúogis (1) 1. neprašytas svečias vestuvėse: Kad nekvies, važiuosma kuõgiais Užp. Vestuvėsna prisigrūdo daug kuõgių Mlt. Kuogių prisrinko daugiau kaip vestuvinykų Ds. Per vestuves kúogės visą laiką sėdėjo Rk. Kuogiu į vestuves aš jau neisiu Zr. 2. iš kito kaimo atėjęs į vakarones: Šį vakarą daug kúogių, nėra kur ir pašokt Trgn. Eikim vakaruot, yra kúogių Ut.
Dictionary of the Lithuanian Language.